Partizaninio karo metu Žadvainų miške ramybės vietos sovietinei valdžiai nedavė, Pilies (Rambyno) būrio skyrius. Apytikriai nuo 1950 m. jam sėkmingai vadovavo buvęs šaulys Antanas Kontrimas – Parama. Šių kovotojų netiesiogine žūties priežastimi tapo rūkymas. Vyrams vis reikėjo cigarečių. Jų parūpindavo netolimame Pajūrio kaime gyvenęs ryšininkas, slapyvardžiu Dėdė. Negera akis nužiūrėjo, kad šis akmuo rūkalų perka neįprastai daug. Apie tai sužinoję saugumiečiai ryšininką neviešai suėmė, pradėjo tardyti ir kankinti. Deja, Dėdė neatsilaikė ir 1952 – ųjų sausio 26 d. atvedė emgebistus tiesiai prie bunkerio. Net ir žinodami jo vietą, puolėjai nerizikavo – operacijai sutelkė 270 kareivių ir 130 stribų. Toks jėgų santykis - 1 prieš 80 – lėmė, kad partizanai atsilaikyti negalėjo, nors, įsitvirtinę žeminėje, kovojo visą dieną – nuo ryto iki sutemų. Žuvo skyriaus vadas ir dar keturi kovotojai: Ona Juškienė – Stirna, Onytė, Pranas Grauslys – Pavasaris, Antanas Gedmintas – Lakštutis ir Juozas Oželis – Dagilis. Žuvusiųjų kūnai niekinti Rietave ir užkasti prie dvaro arklidžių buvusioje atliekų duobėje, dumblėtoje tvenkinio pakrantėje. Dvaro sodyboje tyrimus vykdę archeologai palaikus atsitiktinai rado 2010 m. Atlikus jų antropologinę ekspertizę, 2012 – aisias partizanai iškilmingi palaidoti Rietavo kapinėse.
2012 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro iniciatyva joje pastatytas tipinis atminimo ženklas, 2013 m. jis iškilmingai pašventintas.
Atsiliepimai