Iš septynių tvenkinių, kurie XIX a. II pusėje papuošė Rietavo dvaro sodybą, Malūno tvenkinys yra didžiausias. Jo plotas daugiau nei 4 ha. Žvelgiant nuo Oginskių gatvės pusės, jame lyg veidrodyje atsispindi buvusios Oginskių rezidencijos panorama. Jau pats pavadinimas primena, kad tvenkinio paskirtis buvo ne tik puošybinė, bet ir ūkinė – jo vanduo suko šalia Raudonųjų vartų alėjos stovėjusio dviaukščio akmeninio vandens malūno girnas.
Raudonųjų vartų alėją rytinėje pakrantėje puošia Atgimimo dienų koplytstulpis „Už Lietuvos laisvę žuvusių Rietavo krašto žmonių atminimui“. Jis primena pokario sovietinės okupacijos metus, kai Rietavo NKVD būstinėje (buv.dvaro oficina – šiuo metu ligoninė ir Oginskių g. esantis amatininkų namas – šiuo metu Rietavo seniūnija) nukankintų žmonių lavonai buvo išvelkami į parką, šio tvenkinio pakrantėse užrausiami, užverčiami šiukšlėmis, kai kad užpilami ir kalkėmis – kad greičiau suirtų ir niekas nesurastų...
Malūno tvenkinį puošia keturios salos. Vienoje iš jų Oginskių laikais bendrų koncertų metu muzikuodavo Rietavui atstovaujantys Bogdano Oginskio orkestro muzikantai ir Plungei atstovaujantys jo brolio Mykolo Oginskio orkestro muzikantai. Iš čia ir Muzikantų salos vardas. Kitos trys - Ramybės, Aukuro ir Vakaro – salos sudaro bendrą M. K. Čiurlionio salų grupę. (Vienas iš pagrindinių Malūno tvenkinio kvartalo tvarkybos tikslų – nutiesti šias salas jungiančius pėsčiųjų tiltelius). Ir vėlgi, legenda virtęs pasakojimas byloja, kad anais laikais, baigiantis abiejų orkestrų koncertams, Ramybės salos papėdėje vakarais prie pat vandens būdavo uždegami du atsisveikinimo laužai. Ištirpus paskutiniams polonezo melodijos garsams, jų atspindžiai dar ilgai be garso plaukdavo link Raudonųjų vartų alėjos krantinės. Čia kartu su kitais muzikantais rymodavo ir būsimasis mūsų tautos genijus M. K. Čiurlionis. Kas gali paneigti, kad ne Malūno tvenkinio salų ir aukštokų vakarinių krantų siluetai įamžinti jo paveiksle „Ramybė“.
Vaizdingiausia tvenkinio rekreacinio maršruto atkarpa – B. Oginskio Muzikantų krantinė, kuri aprėmina tvenkinį iš šiaurinės pusės. Ją puošia iškiliųjų B. Oginskio orkestro vadovų ir muzikantų atminimui pasodinti vardiniai ąžuoliukai. Savo ruožtu Muzikantų salą puošia vardinis M. K. Čiurlionio ąžuoliukas ir jo žmonos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės liepaitė. Brolių Oginskių orkestrų bendrystę liudija pavasarį gausiai žydinčios vardinės Zyboldo obelys.
Išskirtinis Malūno tvenkinio pakrančių bruožas – parko apsauginės sienos kontūras, pridengiantis tvenkinį nuo Plungės ir Oginskių gatvėmis riedančių mašinų triukšmo. Ties Juodupės žiotimis įspūdingas skaldytų akmenų mūras siekia 5-6 m aukštį. Iki Pirmojo pasaulinio karo ažūrinę ketaus tvorą, kuri tvenkinį skiria nuo Oginskių gatvės, ašinėje dvaro sodybos ir Bažnyčios gatvės linijoje puošė masyvus bronzinis kunigaikščių Oginskių herbas.
Tenka pasidžiaugti, kad šiuo metu Malūno tvenkinio pažintinis-rekreacinis maršrutas – viena iš mėgstamiausių Rietavo dvaro sodybos istorinių erdvių. Neveltui šviesaus atminimo poetė, įkvėpta šio kvartalo romantikos sukūrė Rietavo himnu tapusį eilėraštį „Tūkstantoji dalis Lietuvos“.
Atsiliepimai