Šiose apylinkėse gyvenę kuršiai įsiamžino ne tik tarmėje, jie mums paliko įstabų mitologinį paminklą – Pupžiubių dubenuotąjį akmenį. Šventakmenis stipriai aptašytas, jo viršutinei, maždaug 50 cm aukščio, daliai suteikta ritinio forma. Apdirbtosios dalies skersmuo – apie 1,1 m. Viršutinė dalis 55 cm skersmens, apie 5 cm gylio dubuo pagilintais kraštais. Rytinėje pusėje dubuo atviras, nuo jo iki ritinio krašto tęsiasi platus latakas. Jeigu dubenyje būdavo daugiau skysčio, jis galėdavo lietis ant akmens šono, kuriame ties lataku iškalti keturi vertikalūs grioveliai, tikėtina „nuvesdavę“ skysti iki ugniakuro. Aplinkui akmenį guli daug mažesnių neapdirbtų, bet galbūt kažkokią sistemą sudarančių, riedulių. Pasakota, jog šis akmuo užburtas. Taip pat sakydavo, jog ant jo naktimis sėdi velnias ir lopo pirštines. Čia besilankančiu velniu gąsdindavo vaikus.
Tokie ritinio formos dubenuoti akmenys daugiausia paplitę teritorijose, kuriose seniau gyveno lietuvių ir kuršių gentys. Pažymėtina, kad iš visų šių šventakmenių tik 6 turi iškaltus latakus, tad Pupžiubių dubenuotasis - tikrų tikriausia retenybė.
Atsiliepimai