Pietvakarinėje kaimo dalyje, prie karjero, yra senosios kaimo kapinės, dabar primenančios parkelį. Užrašyta pasakojimų, kad seniau čia vaidendavęsi. Vienas žmogus matęs kapinėse vaikščiojant geležiniais ir ugnimi žėruojančiais pančiais surakintą žmogų, kita moteriškė sakiusi, jog einant pro kapines pagalbos šaukdavosi nekrikštyta vėlė. Šmėklos išnykę tik tada, kai kapinaites pašventino pats Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius.
Šias kapines verta aplankyti vien todėl, kad jose galima pamatyti gana retą dailės paminkla – akmeninį koplytstulpį. Liaudies meistrų darbo memorialinių paminklų tyrinėtojas Alfredas Širmulis. Jį apibūdina kaip tapybišką, darniai sukomponuotą, kompaktišką ir monumentalų. Koplytstulpis ištašytas iš rusvo smulkiagrūdžio granito, šioje medžiagoje įkūnijant medinių žemaitiškų koplytstulpių bruožus, kruopščiai apgalvojant proporcijas ir detales. Iškalta data – 1868. Sunkiau įskaitomas užrašytas asmenvardis, tačiau, kaip teigė apie 1943 m. čia lankęsis žurnalistas Adomas Vilainis, koplytstulpio užsakovas buvo pasiturintis Labardžių gyventojas Juodis. A. Vilainis taip pat rašė, kad kapinėse jau senokai nelaidojama, bet jos labai branginamos.
Atsiliepimai