Rietavo turizmo ir verslo informacijos centras

Algirdo Šerėno (1930-1998) kapas

 Gimė Rietavo valsčiaus Liolių kaime mokyklos vedėjo Jono Šerėno šeimoje. 1941 m. birželio 14 d. jį kartu su trylikamete sesute Gražina ir tėvais kaip “liaudies priešus” , ištrėmė į Sibirą. Tėvas buvo nuteistas dešimčiai metų katorgos darbams ir 1943 m. žuvo Krasnojarsko krašte Rešiotų lageryje. Algirdas su motina ir seserimi atsidūrė Komijos ATSR. 1946 m. Algirdas baigė devynias klases ir ryžosi bėgti į Lietuvą, tačiau nepavyko. Po metų bėgo antrą kartą ir išvargęs, išbadėjęs pasiekė Lietuvą, kur jį priglaudė geri žmonės.

      1947 m. Algirdas įstojo į Gruzdžių veterinarijos technikumą. Po poros metų saugumas susekė ir per Klaipėdos, Lukiškių kalėjimus vėl grąžino į tremtį Komijoje.

  1952 m., baigęs Syktyvkaro žemės ūkio technikumo veterinarijos skyrių, toliau tęsė mokslus Maskvos veterinarijos akademijoje. Baigęs studijas, dirbo Komijoje veterinarijos gydytoju ir rašė knygas, straipsnius veterinarijos klausimais.

  Dvasinės ir fizinės kančios lageriuose neužslopino Algirdo širdyje meilės ir ilgesio Tėvynei. Pašventęs gyvenimą lietuvių tremties istorijos įamžinimui, jis kruopščiai tyrė informaciją apie tremties lagerius, apie nukankintas, dingusias be žinios iškiliąsias mūsų tautos asmenybes, kurios kentėjo ir mirė nežinodamos savo kaltės.

    A. Šerėnas, nors ir būdamas toli nuo Tėvynės, aktyviai įsijungė į Lietuvos Atgimimo sąjūdžio veiklą. 1991m. išleido atsiminimų knygą “Nežinome savo kaltės”.

    Didžiulį Algirdo Šerėno darbą, atliktą tiriant tremčių archyvus, apvainikavo monografija “Vorkutos mirties lageriai”. Ruošdamas medžiagą šiam leidiniui, jis savanoriškai liko tremtyje, suprasdamas, kad gyvenant Lietuvoje, bus neprieinami Rusijos archyvai.

   Paskutiniai gyvenimo žingsniai Algirdą Šerėną atvedė į Rietavą, gimtuosius Liolius. 1998 m. gegužės 3 d. iš Komijos atvykęs aplankyti savo tėviškės, Algirdas Rietave staiga mirė. Palaidotas Rietavo kapinėse.

  2003 m. K. Kryževičiaus rūpesčiu iš spaudos išėjo A. Šerėno knyga “Laisvieji belaisviai”, kurioje atsiskleidė dramatiški tremtyje sutiktų grafo Pliaterio, Aleksandro Stulginskio, ir kitų įžymių žmonių likimai. Jo kūrybiniu palikimu Komijoje rūpinasi jo bičiuliai.




Atsiliepimai

Komentuoti