Eduardas Cinzas (Tikroji pavardė Čiužas) gimė Rietave neturtingo mūrininko A. Čiužo šeimoje. Mokėsi Telšių gimnazijoje. Telšių amatų mokykloje mokėsi ir vyresnis Eduardo brolis Antanas, kurį kartu su kitais kankiniais Rainių miške 1941 m. birželio 22 d. žiauriai nukankino bolševikiniai budeliai. Tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių privertusi būsimąjį rašytoją 1944 m., kai grėsmingai artėjo ir frontas ir nauja okupacija, trauktis į Vakarus. Trejetą metų išgyvenus pabėgėlių stovyklose Vokietijoje, 1947 m. Eduardas persikėlė į Belgiją, kur dirbo anglių kasyklose. Vėliau Lježe E. Cinzas studijavo inžineriją Elektrotechnikos institute. 1971 m. persikėlė į Briuselį. Iš čia keletą kartų buvo atvykęs į Lietuvą, į gimtąjį Rietavą. Rietavo žemė Eduardą Cinzą priglaudė ir amžinam poilsiui 1996 m. sausio 20 d.
Literatūroje E. Cinzas debiutavo vėlai - pirmąjį kūrinį paskelbė 41 metų, o pirmoji knyga pasirodė dar po septynių metų.
1972 m. A. Mackaus fondas išleido romaną “Brolio Mykolo gatvė”.
1975 m. išėjo romanas “Raudonojo arklio vasara”.
1981 m. pasirodo romanas “Mona”. Už abu pastaruosius romanus 1982 m. E. Cinzui suteikta
V. Krėvės literatūrinė premija.
1984 m. iš spaudos išėjo romanas “Švento Petro šunynas”.
1975 m. rašytojas pirmą kartą po emigracijos apsilankė Lietuvoje. Ši viešnagė padėjo užmegzti asmenines pažintis su Lietuvos rašytojais, žurnalistais, kultūros veikėjais.
1981 m. “Vagos” leidykla išleido apsakymų rinkinį “Spąstai” , 1986 m. išėjo romanas
“Raudonojo arklio vasara”, “Mona” , 1990 m. – romanas “Švento Petro šunynas” ir “Itališkos novelės”.
2008 m. leidykla „Alma littera“ išleido romanus „Raudonojo arklio vasara“ ir „Trys liūdesio dienos“.
Atsiliepimai