Švenčiausios Mergelės Marijos į dangų ėmimo altorius. Verta atkreipti dėmesį į centrinio Švenčiausios Mergelės Marijos į dangų ėmimo altoriaus architektūrą. Jo trys trikampiai frontonai atkartoja didžiosios pranciškonų šventovės Šv. Kryžiaus Florencijoje fasado ritmiką. Šiame panteone greta kitų istorinių asmenybių ilsisi ir Mykolo Kleopo Oginskio palaikai. 1822 m. pasirinkęs emigranto dalią ir paskutinį kartą atsisveikinęs su Tėvyne, jis, kaip žinia, paliko jaudinantį testamentą. Viena jo pastraipa buvo skirta paskutinės valios įvykdymui: „ Kai iškeliausiu į amžinybę, parvežkite mane į Tėvynę. Leiskite man ilsėtis greta artimųjų..“. Ir ne bet kur, o Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios Oginskių koplyčioje, kuri turi Dievo Kūno arba Švenčiausio Sakramento koplyčios titulą.
Prie bendro bažnyčios interjero skoningai dera ir vietos meistrų drožinėtos ąžuolinės klausyklos, iš Prancūzijos parvežtos angelų skulptūros, kurios ties durimis laiko švęsto vandens dubenėlius. Presbiterijos puošmena – ne tik marmuriniai altoriai, marmuro grindys, bet ir meniškos skulptūrinės Irenėjaus Oginskio ir Olgos Oginskienės epitafijos, kurias iš marmuro sukūrė Pjeras Armandas Katje.
Atsiliepimai