Skroblio piliakalnis

Pirmame amžiuje prieš mūsų erą, Jūros upės dešiniajame krante stūksančio Skroblio (Pilalės) piliakalnio papėdėje pradėjo kurtis sėslūs gyventojai. Ši vieta laikoma Rietavo istorijos pradžia. Piliakalnis XIII–XIV a. kartu su Pajūrio, Kvėdarnos, Laukuvos, Tverų, Gandingos ir kitų apylinkių piliakalniais sudarė pirmąją gynybinę liniją prieš kryžiuočius šiems veržiantis į Žemaitiją. Tuo laikotarpiu Rietavas jau buvo tapęs reikšmingu administraciniu centru. 1253 m. Kuršo vyskupo ir Livonijos ordino dokumentuose buvo pirmą kartą paminėtas Rietavo vardas. XV a. Pilalei netekus gynybinės reikšmės, didžioji dalis Papilės gyventojų išsikėlė į dabartinę Rietavo miesto teritoriją, kurioje kryžiavosi svarbūs prekybos keliai į Gandingą, Kvėdarną, Tverus, Medininkus (Varnius), Raseinius, Klaipėdą. Kita Papilės gyventojų dalis ilgainiui suformavo Skroblės kaimą. Sovietmečiu, iš Skroblės piliakalnio kasant žvyrą kelių remontui, unikaliam Rietavo istorijos paminklui buvo padaryta neatitaisoma žala. Vykdant melioracijos darbus nuo žemės paviršiaus nušluotos Skroblės bei aplinkinių kaimų sodybos. Tik 2000 m., atkūrus Rietavo savivaldybę, pradėta rūpintis piliakalnio išsaugojimu ir priežiūra. Rietavo seniūnijos rūpesčiu iškirsti menkaverčiai brūzgynai, atidengtas kalno kontūras.