XIX a. pabaigos raudonų plytų mūro sargo namas yra kryžiaus formos, simetriško plano, vieno aukšto su mansarda. Vakarinis fasadas jungiasi su parko tvora ir Raudonaisiais parko vartais, sudarydami darnų ansamblį. Vėliau paskirtis pakeista – tai buvo gyvenamasis namas. Iki šių dienų išliko legenda apie sargą, dirbusį šiame namelyje. „Vieną kartą B. Oginskis norėjo patikrinti naujai priimtą panaktinį, kaip jis atlieka pareigas. Buvo tamsi rudens naktis. Kunigaikštis apsivilko suplyšusiais kailiniais, tokia pat kepure ir, kiek pasvyrinėjęs už parko tvoros, ėmė lipti per ją. Panaktinis pastebėjo drąsuolį ir ėmė tvoti lazda, kol šis nukrito nuo tvoros. Sargas įsismaginęs nė nemėgino sustoti. „Na vyruti, – sušuko kunigaikštis. – Nustok, aš esu tavo ponas! „Sargas vos neapalpo iš išgąsčio, išvydęs kunigaikštį. Šis nueidamas paliepė rytoj rytą 9 val. ateiti į raštinę. Panaktinis pradrebėjo visą naktį. Nuėjęs nustebo, kad B. Oginskis sutiko jį šypsodamasis, patapšnojo per petį ir į saują įspraudė 25 rublius tardamas: „Ačiū, esi budrus sargas. Štai tau už uolumą Kotryna“. Mat ant 25 rublių monetos buvo rusų imperatorės Jekaterinos atvaizdas. Na, ir pasklido dvare posakis „Apkūlė kunigaikštį ir gavo „Kotryną“.
Atsiliepimai