„XIX a. ketvirtame dešimtmetyje iškilaus valstybės ir visuomenės veikėjo, diplomato, kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio (1765-1833) sūnus Irenėjus (1808-1863) Rietave pradėjo kurti kunigaikščių Oginskių giminės rezidenciją. Šiuos darbus tęsė ir Irenėjaus sūnus Bogdanas Oginskis (1848-1909).Pasitelkus Jokūbą Volerį, Augustą Štiulerį, Ferdinandą Šteinbartą ir kitus garsius to meto architektus, 1835-1874 m. buvo suformuotas vientisumu garsėjęs dvaro sodybos ir miesto centrinės dalies architektūrinis-urbanistinis ansamblis. Daug dėmesio buvo skirta ir 65 ha parko formavimui. Tiesiogiai vadovaujant Irenėjui Oginskiui, 1849-1862 m., čia darbavosi Antonis Malkeitas, Bazilis Romanovičius, Vilhelmas ruschas, Augustas Ulrichas, Fridrichas Braunas, Bronislovas Saponka, kiti kviestiniai ir vietiniai sodininkai. Išskirtinis parko bruožas – ypač sudėtinga tvenkinių ir dirbtinių upelių sistema, kuri harmoningai dera su raiškiomis kompozicinėmis linijomis, turtinga augalija, atviromis pievų erdvėmis ir rytinėje parko dalyje tekančios Jūros upės vingiais. 1855 m. dvaro sodyboje ir parke augo 95 rūšių medžiai, žydėjo 380 vaismedžių, 106 veislės rožių, 72 rūšys jurginų ir kitų augalų. Dalį augalų užsienio kelionėse pirko pats kunigaikštis Irenėjus Oginskis. Sode ir šiltnamiuose augo ne tik obelys, kriaušės, slyvos, bet ir persikai, vynuogės ir net ananasai. Dėl XX a. siautusių karų ir suiručių Rietavas patyrė milžiniškas kultūros paveldo netektis. Ypač nukentėjo istorinė dvaro sodyba ir parkas. Sovietmečiu kanalizavus rytinėje parko dalyje tekančios Jūros upės vingius ir užvertus dirbtinio upelio Jaujupio atšakų žiotis, prasidėjo parko užmirkimas ir sulaukėjimas. Išnyko daug vertingų augalų, išdžiuvo seniausias parko ąžuolas, guobynai ir kt. Tik Lietuvos atgimimo metais prasidėjo kryptingi dvaro sodybos ir parko gaivinimo darbai. 1993-1995 m. buvo atkurti Jūros upės vagos vingiai, 2007-2010 m. išvalytas didysis Malūno tvenkinys ir keturios jame esančios salos. Trys pavadintos M.K. Čiurlionio paveikslų „Ramybė“, „Vakaras“, „Aukuras“ vardais. Dar viena sala - „Muzikantų sala“ – primena, kad čia kitados vykdavo istorinių Rietavo ir Plungės orkestrų susitikimų baigiamieji koncertai. Rietavo savivaldybės sprendimu nuo 2000 m. parko priežiūros ir gaivinimo darbus koordinuoja Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus.
Atsiliepimai